Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti socialinį modelį

Vasario 24 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujos redakcijos Darbo kodekso projekto (Nr. XIIP-3234 ES) svarstymą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Projektas bus patikslintas pagal priimtus komiteto sprendimus, suredaguotas ir užregistruotas Seimo teisės aktų bazėje.

Posėdyje buvo nagrinėjami komitete atidėti ir nesvarstyti Seimo narių ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai bei po vasario 10 d. užregistruoti Seimo narių pasiūlymai Darbo kodekso projektui. SRDK posėdyje buvo pritarta Seimo nario J. Olekos pasiūlymui, numatančiam darbo sutarties nutraukimo apribojimus, nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, pašauktu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui, kuriuo siūloma įtvirtinti minimalios mėnesinės algos dydžio nustatymą priklausomai nuo darbuotojo išsilavinimo laipsnio, komitete nepritarta. Tokiam pasiūlymui įgyvendinti nėra finansinių galimybių.

Komitetas taip pat pritarė techninio pobūdžio Darbo kodekso patikslinimams, kurie buvo reikalingi siekiant suderinti Darbo kodekso nuostatas po ankstesnių komiteto sprendimų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nagrinėdamas Vyriausybės pateiktus socialinio modelio įstatymų projektus, anksčiau pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3237 ). Naujai parengtame įstatymo projekte numatomas palankesnis darbo netekusiems asmenims teisinis reguliavimas. Bedarbiams siūloma ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę (numatoma mokėjimo trukmė 9 mėn.), į kurią teisę įgytų asmenys iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per 24 mėnesius (šiuo metu reikalaujamas nedarbo draudimo stažas 18 mėn. per 36 mėnesius), taip pat siūloma didinti nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalų dydį bei įtvirtinti jos naują, asmenims palankesnę, skaičiavimo tvarką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), nagrinėdamas Vyriausybės pateiktus socialinio modelio įstatymų projektus, taip pat pritarė Užimtumo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3240 ). Naujai parengtame įstatymo projekte siūloma: klasifikuoti esamas užimtumo formas (šiuo metu užimtumo formas reguliuoja skirtingų sričių teisės aktai);  sukurti efektyvesnį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį (darbo biržos pirmiausiai atliktų bedarbių įsidarbinimo galimybių įvertinimą ir atitinkamai numatytų kompleksinį priemonių taikymą derinant profesinį mokymą su subsidijuojamo įdarbinimo priemonėmis); praplėsti bedarbių mokymosi ir praktikos darbo vietoje galimybes ir kitas užimtumą skatinančias priemones (siūlomos naujos priemonės – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė); mažinti nelegalaus darbo riziką, numatant atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei nedeklaruotą savarankišką veiklą.

SRDK posėdyje anksčiau buvo aptarti Vyriausybės siūlymai išplėsti socialiniu draudimu draudžiamų asmenų ratą, įvesti ,,lubas“ socialinio draudimo įmokoms, kaupti Socialinio draudimo rezervinį fondą, taip pat ligos ir motinystės išmokų bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pokyčiai. Akcentuotos projektų nuostatos, kurias pasiūlė Vyriausybė ir kurios skiriasi nuo mokslininkų pasiūlytų, taip pat po svarstymų Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje likusios nesuderintos projektų nuostatos.

Komitete pritarta visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties. Komitete taip pat pritarta, kad maksimalus viršvalandžių skaičius būtų padidintas iki 180 val. per metus, numatant papildomą apmokėjimą už juos.

SRDK nusprendė, jog turi išlikti taip vadinami „mamadieniai ir tėvadieniai“ bei galimybė tėvams rugsėjo 1 d. kartu su vaikas nuvykti į mokyklą.

Komitetas pritarė, kad darbo tarybos darbdavio iniciatyva būtų sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius 20 ir daugiau. Tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausytų profesinėms sąjungoms, darbo tarybos būtų nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms. Darbo taryboms suteikta teisė vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai būtų įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbuotojų skaičius mažesnis negu 20, atstovavimo darbuotojams funkciją įgyvendina darbuotojų išrinktas patikėtinis.

Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos bei pasisakė, kad liktų atskirai galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Komitete nebuvo didelių prieštaravimų dėl darbo santykių lankstinimo. Neprieštaraujama, kad būtų sutrumpintas iš darbo atleidžiamų asmenų įspėjimo terminas ir mažinamos išeitinės išmokos, o dalis jų bus mokama iš specialiai kuriamo fondo.

Komiteto išvados dėl DK viršija 600 puslapių.

Ar bus per pavasario sesiją apsvarstyta ir priimta apie 630 DK pataisų, politikų nuomonės skiriasi.