Nekilnojamojo turto perspektyvos Kauno rajone

Nekilnojamojo turto perspektyvos Kauno rajone

Neseniai ES lėšomis atlikta „Investicijų skatinimo Kauno regione galimybių analizė“ atskleidė penkis prioritetinius ir perspektyvius regiono sektorius. Tai logistika, mašinų įranga, verslo paslaugos, informacinių ir ryšių technologijos, sveikatos apsauga. Lyginant su kitais konkuruojančiais regionais, buvo vertinami verslo paslaugų, informacinių ir ryšių technologijų išlaidų ir kokybės bei rizikos veiksniai.

Analizė, kurią atliko konkurso būdu atrinkta Olandijos kompanija „Buck Consultants International (BCI)“, buvo pristatyta  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Kauno rajono savivaldybės organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje apie nekilnojamojo turto vystymą Kauno rajone.

Regioninės plėtros departamento prie VRM Kauno apskrities skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Valantinė pristatė minėtos investicijų skatinimo galimybių analizės rezultatus (visą analizę galima rasti:  http://www.lietuvosregionai.lt/wp-content/uploads/2014/06/2014-06-12_KAUNO_PROJEKTAS.pdf ).  Ji pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pasiūla Kauno regione įvertinta žemiausiais – 1 arba 2 balais.  Modernių biurų ir pramoninės paskirties patalpų pasiūla – beveik nulinė. Tad investuotojai neranda kur greitai įsikurti ir išeina.

 „OBER-HAUS“ Kauno biuro vadovas,  nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Imbrasas sakė, kad Vilniuje šiuo metu statomi 8 didžiuliai biurų pastatai. „Kaune visi statosi sau, bet ne rinkai. Tai didelė klaida“, - pabrėžė nekilnojamojo turto ekspertas.  Jis prognozuoja, kad pirmasis „plyname lauke“ Kaune kylantis „Mikrovisatos“ biurų pastatas bus pelningas projektas.

S. Imbrasas teigė Kauno rajone matąs logistikos ir gamybos pastatų perspektyvą, o Kauno mieste – biurų.

Pasak Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktoriaus Vytauto Petružio, šiuo metu zona yra paskirstyta į tris projektus: gamybos ir logistikos, oro parko ir verslo gatvės. Verslo gatvėje palei Jonavos kelią suprojektuota 13 sklypų su visa infrastruktūra. „Bet persilaužimo nėra, nors biurų paklausa – didžiulė“, - tvirtino V. Petružis, pabrėžęs, kad LEZ lengvatas gautų ir NT vystytojas, tuo būdu sumažindamas projekto riziką ir pagreitindamas jo atsipirkimą.

Kaip vienas iš potencialių ir solidžių nuomininkų diskusijoje ne kartą minėtas viešasis sektorius. Galingu stimulu išjudinti LEZ verslo gatvės projektą galėtų tapti, sakykim, Kauno rajono savivaldybės pastatas, jei savivaldybė ryžtųsi pasekti Vilniaus pavyzdžiu. „Nuo pirmojo objekto labai priklauso tolesnė sėkmė. Kažkam pralaužus ledus, netrukus kyla ir kitų susidomėjimas“, - kalbėjo NT vystytojai.

 „Analizė parodė, ką turime daryti ir kokiomis kryptimis veikti, – sakė rajono meras Valerijus Makūnas. – Labai sveikiname socialiai atsakingo verslo partnerystę, kai galvojama ne tik apie savo veiklą, bet ir apie šalia gyvenančiųjų aplinką, socialinius ir bendruomeninius projektus.“ Kaip vieną geriausių pavyzdžių meras minėjo rūmų nario Vyto Čičelio vadovaujamos UAB „Dinaka“ investicijas Raudondvario ansamblyje.

Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis pasiūlė, kad sukurti bendrą patalpų poreikio duomenų bazę būtų svarbiau nei sudaryti sklypų ir patalpų pasiūlos portalą, nes šie duomenys nėra paslaptis, jie plačiai viešinami.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis akcentavo, kad regione nėra koordinuojančios institucijos, kuri viešintų konkurencinius pranašumus, pritaikytų atliktos analizės rezultatus. „Institucijos pasidalijusios veiklas ir funkcijas, kiekviena žino savo kampą, o bendros koordinacijos trūksta“, - kalbėjo V. Šileikis. Todėl sutarta veikti šia linkme.

DSC05593
DSC05594
DSC05604
DSC05610
DSC05622
DSC05628