2017 m. ES pilietybės ataskaita. Komisija remia teises, vertybes ir demokratiją

Sausio 24 d. Europos Komisija paskelbė trečiąją ES pilietybės ataskaitą, kurioje įvertinama nuo 2014 m. padaryta pažanga ir toliau pristatomi veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis dirbdami, keliaudami, mokydamiesi ar dalyvaudami rinkimuose.

Europiečiai geriau negu bet kada anksčiau žino savo, kaip Sąjungos piliečių, statusą ir europiečių, norinčių daugiau sužinoti apie savo teises, dalis ir toliau didėja.  2016 m. gruodžio mėnesio „Eurobarometro“ apklausos duomenimis 74 proc. lietuvių jaučiasi ES piliečiais ir beveik 70 proc. teigia žinantys savo kaip Sąjungos piliečio teises. Keturi iš penkių europiečių visų pirma brangina laisvo judėjimo teisę, kuri jiems suteikia galimybę gyventi, dirbti, mokytis ir užsiimti verslu bet kurioje ES šalyje (95 proc. lietuvių). Tačiau dėl žinių trūkumo ES piliečiai visapusiškai nepasinaudoja savo teise balsuoti Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimuose ir daugelis nežino apie savo teisę į konsulinę kitų valstybių narių ambasadų apsaugą.

Siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai kasdieniame gyvenime galėtų naudotis savo teisėmis nesusidurdami su nereikalingomis kliūtimis 2013-2016 metais Komisija ėmėsi konkrečių veiksmų. 2016 m. vasarą priimtas įstatymas palengvinantis sklandų viešų dokumentų (pvz., gimimo mirties ar santuokos pažymų) judėjimą. Taip pat, pateikti pasiūlymai atnaujinti vaikų apsaugos taisykles nagrinėjant tarpvalstybinių šeimų ginčus; supaprastinta tarpvalstybinio paveldėjimo tvarka; atnaujinta ES Vartotojų Teisių Direktyva; nustatytos bendros teisės ir minimalūs standartai baudžiamųjų procesų nagrinėjimui.

2017 m. ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į keturias pagrindines sritis: 1) ES piliečių teisių ir bendrų ES vertybių propagavimą; 2) piliečių dalyvavimo ES demokratiniame gyvenime didinimą; 3) ES piliečių kasdienio gyvenimo supaprastinimą; 4) saugumo stiprinimą ir lygybės propagavimą.

Kad būtų pasiekti išsikelti tikslai numatytose srityse, Komisija imsis keleto veiksmų:

  • surengs ES masto informavimo kampaniją apie ES piliečių teises, kad padėtų piliečiams geriau suprasti savo teises;
  • stiprins savanorišką dalyvavimą. Komisija nori sukurti daugiau galimybių jaunimui Europoje prasmingai prisidėti prie visuomenės ir parodyti solidarumą. 2016 m. gruodžio 7 d. pradėjęs veikti Europos solidarumo korpusas suteikia galimybę jaunimui įgyti vertingos patirties ir kartu išreikšti solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos;
  • pasiūlys sukurti „bendruosius skaitmeninius vartus“, kad piliečiai galėtų lengvai internetu gauti informacijos, pagalbos ir jų problemą išsprendžiančių paslaugų įvairiais administraciniais klausimais;
  • stiprins piliečių dialogus ir viešas diskusijas, kad būtų keičiamasi nuomone su ES piliečiais ir jie geriau suprastų Sąjungos poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Nuo J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios jau buvo surengti 125 piliečių dialogai;
  • propaguos geriausią patirtį, kad padėtų piliečiams balsuoti ir kandidatuoti ES rinkimuose, visų pirma rengiantis 2019 m. rinkimams.

Bet kuris ES valstybės narės pilietis yra ir ES pilietis. ES pilietybė ne pakeičia, o papildo valstybės pilietybę. Tai vertingas statusas, kuris piliečiams suteikia daug laisvių, pavyzdžiui, laisvo judėjimo teisę, konsulinę apsaugą ir teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldybės bei Europos Parlamento rinkimuose bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/!Dr46jw