Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Verslo ir savivaldos diskusija Jonavoje: pasigesta bendros strategijos Versija spausdinimui

Verslo ir savivaldos diskusija Jonavoje: pasigesta bendros strategijos

Verslo ir savivaldos diskusija Jonavoje: pasigesta bendros strategijos

Jovita STANEVIČIŪTĖ

Jonavos rajono savivaldybėje vyko valdžios atstovų, vietos verslui neabejingų žmonių ir pačių verslininkų apskritojo stalo diskusija. Čia netrūko nei emocingų pasisakymų, nei apgailestavimų dėl pernelyg menko savivaldos iniciatyvumo siekiant kurti abipusį ryšį su verslo aplinka. Pro diskusijos dalyvių akis nepraslydo ir viso rajono gyventojų problemos – prasta miesto Darbininkų gatvės ir Upninkų tilto būklė.

Daugybė vadovų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) dar 2013 m. su rajono Savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 2014 metais įkurtas ir KPPAR Jonavos filialas, teikiantis verslininkams įvairias konsultacijas, inicijavęs Jonavos rajono smulkiojo ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondo nuostatų priėmimą ir t. t. Filialo iniciatyva ir buvo surengta ši diskusija.

Į susitikimą atvyko būrys rajone įsikūrusių įmonių vadovų: AB „Achema“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Gitenis Subačius, IĮ „Technoera“ vadovas Elmantas Mickevičius, UAB „Rivauta“ direktorius Ramūnas Plukas, UAB „Rizgonys“ generalinis direktorius Vytautas Maslauskas, UAB „Salos NT“ direktorius Kęstutis Macionis ir kt. Į diskusiją pakviesti ir Savivaldybės atstovai: meras Eugenijus Sabutis, vicemeras Erlandas Andrejevas, administracijos direktorius Valdas Majauskas ir kt.

Kaip pokalbio pradžioje akcentavo UAB „Baldai Jums“ generalinis direktorius, KKPAR Jonavos filialo tarybos pirmininkas Alfonsas Meškauskas, tikimasi, kad tokie susitikimai padės spręsti verslo aplinkoje matomas problemas.

Ne savivaldos rankose

Netrukus verslininkai pradėjo  kelti problemas. Vieni jų pageidavo, kad rajone būtų galima kuo paprasčiau įrengti kelio ženklus, nurodančius, kaip nuvažiuoti iki tam tikros įmonės, kiti nesuprato, kodėl Jonavoje iki šiol netvarkomas net saugių kelkraščių pėstiesiems neturintis Darbininkų gatvės kelias.

Žvirgždo, smėlio, skaldos prekyba bei gamyba užsiimančios, Upninkų seniūnijoje karjerą turinčios UAB „Rizgonys“ įmonės generalinis direktorius V. Maslauskas baiminosi dėl Upninkų tilto per Šventosios upę būklės – esą ši itin prasta. Pasak jo, nors situacija savivaldai žinoma, tačiau jau ilgą laiką  niekas nesikeičia.

„Mes turime du išvažiavimus – per Pageležių kaimą ir Upninkų seniūniją. Pavasarį pirmasis išvažiavimas būna uždarytas, nes tuomet juo leidžiama važiuoti tik lengvasvoriams automobiliams. Jei uždarys tiltą, mes turėsime apvažiuoti didelius atstumus aplinkui ir reikiamas vietas pasiekti per Jonavos miestą. Ar nebus taip, kad ant minėto tilto taip pat atsiras ženklas, draudžiantis važiuoti sunkiasvoriams automobiliams?“ – neslėpdamas apmaudo kalbėjo V. Maslaukas.

Savivaldybės atstovai paaiškino, kad visi minimi klausimai – ne savivaldos rankose. Esą Darbininkų gatvės kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) ir tik ji gali kažką spręsti. Be pastarosios leidimo regioniniuose keliuose negalima statyti ir rodyklių su įmonių pavadinimais. O dėl Upninkų tilto, anot vicemero, rajono Savivaldybė kartu su Upninkų seniūnija kreipėsi į LAKD, tačiau gautas atsakymas, deja, nedžiugina.

„Pagal jų atsakymą galima suprasti, kad tilto tvarkymo projektas buvo parengtas, tačiau, pasikeitus valdžiai Vilniuje, prireikė jo ekspertizės. Šiandien viskas, ką mes galime padaryti, tai tik rašyti atsakingoms institucijoms raštus“, – sakė E. Andrejevas.

Suvienys jėgas?

Dalis diskusijos dalyvių  negailėjo kritikos vietos valdžiai ir tikino, kad ši tiesiog nusimeta naštą nuo savęs. Kiti ragino suremti pečius ir kartu ieškoti problemų sprendimo būdų.

„Savivaldybė galbūt turėtų ir privalėtų būti katalizatoriumi tarp verslo ir aukštesnių valstybinių institucijų. Galbūt kartais verslo raštas nėra toks solidus be savivaldos parašo ir atvirkščiai“, – savo nuomonę išsakė E. Mickevičius.

„Matome, kad dabar iškyla daug bėdų ir turime nemažai pretenzijų Kelių direkcijai. Jei tik rašysime raštus, nieko negausime. Tai – tuščias reikalas. Kreipsimės į KPPAR prezidentą Benjaminą Žemaitį, kad jis kartu su rajono meru nuvyktų į Lietuvos  automobilių kelių direkcijos būstinę ir ten išdėstytų problemas. Klausimus, kurie yra ne savivaldos kompetencijoje, reikia spręsti susitikus su atsakingomis institucijomis. Tokie vizitai turėtų išjudinti bent dalį problemų“, – vylėsi A. Meškauskas.

Ne visada svarbūs?

KPPAR Jonavos filialo direktorė Dalia Sinkevičienė priminė, kad iki šiol negavo rajono Savivaldybės atsakymo į dar balandį jai pateiktą raštą. Jame buvo aiškiai išdėstyti siūlymai, tarp kurių ir pageidavimas, kad šių metų pabaigoje, svarstant 2019 metų rajono biudžeto projektą, į darbo grupę būtų įtrauktas KPPAR Jonavos filialo deleguotas atstovas.

E. Mickevičiaus žodžiais tariant, verslininkams rūpi miestas. Toks žingsnis galėtų atnešti naudos visiems rajono gyventojams. Esą dabar verslininkai gauna biudžeto projektą tik susipažinti, tačiau negali savo idėjomis prisidėti prie jo formavimo.

„Būtų gera praktika, kad verslininkai galėtų teikti pasiūlymus. Esame aktyvūs žmonės, norime imtis iniciatyvos. Kartais mūsų idėjos netgi graibstomos už rajono ribų. Norėtųsi, kad verslas su savivalda būtų vieninga komanda. Biudžeto projektą gauname tik prieš savaitę, nors galbūt turėtume ką pasiūlyti“, – kalbėjo E. Mickevičius.

Po E. Mickevičiaus žodžių pasigirdusi A. Majausko replika, kad biudžetui tvirtinti verslo pritarimas nėra būtinas, tarp diskusijos dalyvių sukėlė tikrą kibirkštį.

„Kam tuomet biudžetas mums iš viso pateikiamas? Gauname nemažai biudžetinių organizacijų kvietimų paremti jų veiklą, šventes. O po tokio pasakymo, kad mūsų nuomonė nieko nereiškia, sunku surasti motyvacijos įsitraukti į tokią veiklą. Kai biudžetinė įstaiga neturės pinigų kokiam nors renginiui, mes, ko gero, vėl būsime reikalingi. Nejaučiu pykčio, bet nedrįsčiau nieko prašyti iš savo darbuotojo, jei jo neprileisčiau prie sprendimų proceso, kuriame jis galėtų duoti kažką gero. Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose bendruomenė tokiais atvejais dalyvauja. Galbūt mes galime pasekti jų pavyzdžiu ir bent mažą dalį klausimų spręsti suvieniję jėgas?“ – klausė E. Mickevičius.

E. Sabutis tikino, kad neatmeta tokio filialo siūlymo, tačiau šiuo metu neketina jam ir pritarti. Jo žodžiais tariant, verslo atstovų įtraukimas į biudžeto svarstymą gali turėti ir neigiamų pasekmių.

„Galite nesutikti su mano nuomone, bet verslas neveikia vakuume. Ir vietos valdžia – taip pat. Mes visi kažkam atstovaujame, turime tam tikrų interesų. Bet kokiu atveju galutinai biudžetą formuoja vietos politikai. Neslėpkime, ne vienas iš jūsų priklausote skirtingoms  politinėms organizacijoms. Ateidami ir siūlydami biudžetą, jūs turite politinį pagrindą veikti toliau ir skleisti žinią apie vietos valdžią. Šiuo metu nesakau nei taip, nei ne. Reikia apie tai galvoti, bet nebūkime naivūs. Jei priimsime tokį sprendimą, tuomet ūkiniai ir politiniai klausimai susipins. Ne veltui vietos valdžia vadinama valdžia ir jai vadovauja politikai“, – teigė E. Sabutis.

Visą straipsnį galite rasti „Jonavos naujienose“:

http://jonavosnaujienos.lzinios.lt/verslo-ir-savivaldos-diskusijoje-pasigesta-bendros-strategijos/

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
     

 

 

Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo

Henris Fordas

Renginių kalendorius

‹‹ 2019, Spalis ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
     

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

Vaidas Bernotas
 

Rūmų bendruomenė – labai draugiški, paprasti, nuoširdūs ir geranoriški žmonės.

Vaidas Bernotas, UAB “Transer” direktorius

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;