Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Verslo atstovai pasisako už tikslines specialistų rengimo kvotas Versija spausdinimui

Verslo atstovai pasisako už tikslines specialistų rengimo kvotas

Verslo atstovai pasisako už tikslines specialistų rengimo kvotas

Tiek verslas, tiek atsakingos institucijos pripažįsta, kad tekstilės, baldų ir medienos bei kituose sektoriuose yra specialistų krizė: po penkerių metų pasitrauks didžioji dalis juose dar dirbančių technologų, inžinierių, o aukštosios mokyklos jų neparengia (‚bakalaurų krizė“). Chroniškai trūksta ir darbininkų.

Kokių bendrų pastangų reikia, kad didžiulį potencialą ir gilias tradicijas turintys Lietuvos pramonės sektoriai nežlugtų dėl specialistų stygiaus?

Galimų bendrų jungčių ieškota Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto, profesinio rengimo įstaigų ir verslo atstovai.

ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė pabrėžia, kad būtina didinti pramonės sektorių patrauklumą ir įtikinėti jaunimą, kodėl jam verta rinktis technologijų studijų programas. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu numatoma skirti daug lėšų reikalingų specialistų rengimui, todėl verslas ir švietimo institucijos turi tam rengtis kartu, kad pinigai būtų panaudoti tikslingai ir efektyviai.

Pasak KTU Tekstilės technologijos katedros vedėjo prof. Rimvydo  Milašiaus, tekstilės sektorius laikosi ant paskutinių mohikanų, o po kelerių metų universitetas išleis paskutinį tekstilės inžinierių.

KTU tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius, prof. Sigitas Stanys įsitikinęs, kad valstybė turi skirti tikslines studijų kvotas tam tikroms šakoms. Tokios nuomonės laikosi ir verslo atstovai – AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius Vidas Butkus, UAB „Terina“ vadovas Jonas Vosylius ir kt. Jie siūlė nustatyti sąlygą, kad absolventai atidirbtų už valstybės investuotus pinigus.

Pasak B. Miškinienės, Lietuvoje, kaip visoje ES, galioja laisvo žmonių judėjimo principas, ir priversti universiteto absolventus atidirbti pagal paskyrimą negalima. Austrija tokių bylų jau yra pralaimėjusi Europos žmogaus teisių teisme. Be to, ministerijos atstovės teigimu, tikslinių vietų finansavimo programa Lietuvoje nepasiteisino – niekas esą neatėjo pasirašyti sutarčių.

Vis dėlto verslo atstovai įsitikinę, kad valstybės finansuojamoje kvotinėje vietoje studijavęs specialistas privalo atidirbti pagal paskyrimą. Žmogaus teisės šiuo atveju niekuo dėtos: stodamas į tokią vietą, jis turi prisiimti ir tam tikrus įsipareigojimus. O garantuota ir gerai apmokama darbo vieta po studijų yra svarbi paskata renkantis specialybę.

Plačiau apie diskusiją – gruodžio mėnesio „Rūmų žiniose“. 

PB260081
PB260074

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

 

 

Būkite ne apskritai geri, būkite kam nors geri.

H. D. Toras

Renginių kalendorius

‹‹ 2020, Gegužė ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

Verslas vis dar sutelktas didžiuosiuose miestuose, nors kaštai jį pradėti ir plėsti rajonuose gerokai mažesni. Verslas to dar nesuvokė.
 

Verslas vis dar sutelktas didžiuosiuose miestuose, nors kaštai jį pradėti ir plėsti rajonuose gerokai mažesni. Verslas to dar nesuvokė.

Jonas Sirvydis

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;