Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Skaidraus ir atsakingo verslo diena Kaune Versija spausdinimui

Skaidraus ir atsakingo verslo diena Kaune

Skaidraus ir atsakingo verslo diena Kaune

Aukšti verslo etikos standartai, skaidrumu ir sąžiningumu grįsti dalykiniai santykiai su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe – ar šiandien tai kasdienybė, ar išimtis?

Atsakymo į šį klausimą ieškota iniciatyvos „Baltoji banga“ ir partnerių –  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno m. savivaldybės, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuotoje skaidraus ir atsakingo verslo dienoje Kaune vasario 11 d. Renginyje dalyvavo apie 35 rūmų bendruomenės atstovai.

Tarptautinis ekspertas, EY Baltic neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų vadovas Baltijos šalims, Investuotojų forumo etikos grupės vadovas Liudas Jurkonis pateikė reikšmingų tyrimų rezultatų apie šešėlinę ekonomiką ir korupciją Lietuvoje.

Tai, kad korupcija yra dažna problema mūsų šalyje, įsitikinę 45 proc. respondentų (Estijoje – 21 proc., Latvijoje – 55 proc.). Net 28 proc. apklaustųjų pateisina bet tokias korupcijos formas, jei siekiama išlaikyti verslą. 17 proc. nieko bloga nemato dėl vaišių restorane, nemokamo poilsio ir pan. 11 proc. pateisina asmenines dovanas, 15 proc. – kyšius,  jei verslo situacija kritinė. „Palyginti su kaimynais, tai nuviliantys rezultatai“, – sakė L. Jurkonis.

Ekspertas taip pat apibūdino manipuliavimą finansiniais duomenimis (15 proc. įmonių dažnai pateikia geresnius savo finansinius rezultatus nei jie yra iš tikrųjų), akcentavo, kad 30–50 proc. organizacijų turi etikos kodeksą, demonstruoja griežtą toną prieš korupciją ir pan. Tačiau tik 8 proc. patvirtino, kad per pastaruosius dvejus metus reguliaciniai pokyčiai padarė teigiamą įtaką įmonės veiklos rezultatams. 40 proc. respondentų teigia, kad reguliacinis aktyvumas išaugo, bet 51 proc. mano, kad tai ne padeda, o trukdo verslui (sukūrė papildomų sunkumų).

 „Pagrindinė verslo liga – interesų konfliktai. Dvi svarbiausios taisyklės – nulinė tolerancija korupcijai ir jokių išimčių. Reguliacinės institucijos atsilieka bendradarbiavimo su verslu srityje, bet verčia susimąstyti dėl neskaidrių verslo praktikų. Politinė korupcija ir žema valdysenos kultūra valstybiniame sektoriuje išlieka esminėmis dėmesio reikalaujančiomis sritimis“, – tokias išvadas Kauno m. savivaldybės didžiojoje salėje susirinkusiai verslo, valdžios ir akademinės bendruomenės auditorijai pateikė L. Jurkonis.

Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis papasakojo apie rūmų vykdomą misiją atstovauti  bendriesiems verslo interesams, pavyzdžiui, nebaigiant žemės reformos, kuri jau tapo ne nukentėjusių žmonių, o gudrių verteivų veikla, taip pat rūmams nuosekliai bendradarbiaujant su VMI, kuri žengia ne baudimo, o konsultavimo keliu.

„57 proc. darbuotojų gauna iki 600 eurų atlyginimą. Ar tikite tokia pasaka?  Manau, kad greta to egzistuoja šešėlis ir vokeliai. Dar prieš septynerius metus Trišalė taryba pritarė, kad būtų skelbiamas įmonės nuasmenintas vidutinis darbo užmokestis. Ministerijos aiškino, kad tam reikia labai daug pastangų. Bet tuos duomenis turi „Sodra“ ir Registrų centras. Nereikia kurti jokių naujų metodikų. Per tai verslas galėtų kontroliuoti ir įvertinti partnerius“,  – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka pabrėžė, kad  verslas turi dirbti dviem kryptim: su savo žmonėmis ir procesais. Tačiau žmonės turi būti iškelti aukščiau procesų. STT atstovas paminėjo, jog pareigūnai maždaug 50 kartų per metus pastebi, kaip Seime mėginama prastumti korupcinį įstatymą.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad su verslu, konkrečiai su Kauno PPA rūmais, einama realaus bendradarbiavimo ir solidarumo keliu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas taip pat akcentavo, kad savivaldybės procesuose ir sprendimuose  atsiranda vis daugiau skaidrumo.

KTU Socialinės atsakomybės tyrimų centro direktorė prof. Žaneta Simanavičienė diskusijoje pateikė klausimą auditorijai: kiek laimi Lietuvos pilietis, tvarkingai mokėdamas mokesčius?

Atvirai apie korupcijos skaudulius medicinoje kalbėjo Kauno m. mero patarėjas Dainius Pavalkis, pabrėždamas, kad padėkos personalui tėra kuklūs žiedeliai. Tikroji korupcija medicinoje susijusi su infrastruktūros kūrimu, statybomis, vaistų ir aparatūros pirkimu.

Į klausimą, ką reikia daryti, kad korupcijos lygis mažėtų, atsakymų būta dviejų: reikalinga asmeninė atsakomybė, baudų neišvengiamumas ir sisteminiai sprendimai, taip pat valdžios, verslo ir bendruomenės nulinė tolerancija kyšiams ir šešėliui.

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 

 

 

Hierarchinėje sistemoje kiekvienas darbuotojas daro karjerą tol, kol pakyla iki savo nekompetencijos lygio.

Laurence J. Peter

Renginių kalendorius

‹‹ 2019, Lapkritis ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

Rūmai siūlo labai daug galimybių, kurias reikia mokėti „paimti“.
 

Rūmai siūlo labai daug galimybių, kurias reikia mokėti „paimti“.

Fausta Šeputytė, UAB "Metga" generalinė direktorė

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;