Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius? Versija spausdinimui

Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?

Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?

Gruodžio 1 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose įvyko apskritojo stalo diskusija „Ar profesinis mokymas tenkina verslo poreikius?“  Nors darbdaviai aktyviai dalyvauja švietimo procesuose), tarp pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje tebėra reikšmingų neatitikčių.

Lietuvoje tik apie  28 proc. asmenų mokosi amato, o ES šis vidurkis yra apie 50 proc. Šiuo metu maždaug 60 proc. lietuvių dirba srityse, kur reikalingas profesinis išsilavinimas, o tai rodo, kad darbo rinkai reikalingi ne vien žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kaip paskatinti pokyčius ir bendrus veiksmus? Apie tai buvo kalbama verslininkų, profesinio mokymo įstaigų vadovų ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų kelias valandas trukusioje diskusijoje.

Profesinio mokymo valdymas,  rengiamų profesijų dubliavimas, tinklo optimizavimas nederinant su socialiniais partneriais, profesinio orientavimo kaip sistemos nebuvimas, aukštojo ir profesinio mokyslo santykis nūdienos aplinkoje – tai klausimai, kuriuos diskusijai diktavo rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis ir generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

ŠMM Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Mečislovas Griškevičius pabrėžė, kad nepaisant demografinės krizės, priėmimas į profesines mokyklas didėjo ir šiemet, o jas 2014 m. baigusieji moksleiviai sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje. 60 proc. įsidarbino arba įkūrė savo verslą, 14 proc. tęsia mokslą, 13 proc. išvažiavo į užsienį, 4 proc. augina vaikus,  apie 9 proc. duomenų nėra.

Lietuvoje veikia 73 profesinio mokymo įstaigos, atidaryti visi 42 sektorinio praktinio mokymo centrai, kurie apima 17 ūkio sektorių. Pasirašyta 8 bendradarbiavimo sutartys su darbdavius vienijančiomis asociacijomis. Jau priimtos įstatymo pataisos, kurios užtikrins efektyvesnį šių centrų panaudojimą, numatoma skatinti darbdavius diegti pameistrystę padengiant tam tikrus kaštus. „Sieksime apversti santykio tarp besirenkančiųjų aukštąjį ir profesinį išsilavinimą piramidę, kad 2020 m. jau 80 proc. jaunuolių mokytųsi profesinėse mokymo įstaigose“, - sakė M. Griškevičius, pabrėžęs, kad profesinio orintavimo srityje yra didžiulė spraga.

Apie kvalifikuotos darbo jėgos problemą Lietuvos darbo rinkoje diskusijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Darulis. Nors bendrieji statistikos rodikliai gerėja (nedarbas mažėja, užimtumas didėja), pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje disbalansas yra struktūrinė problema. Pernai 45 tūkstančiai laisvų darbo vietų liko neužimtos. Tai rodo, kad darbo neturinčių žmonių kvalifikacija neatitinka rinkos poreikių, tai stabdo verslo plėtrą, biudžeto pajamų augimą. Jis paragino verslą būti ne tik pagalbininku, bet ir lokomotyvu, stumiančiu pokyčius pirmyn.

Kauno krašto profesinių mokymo įstaigų direktorių asociacijos  pirmininkas A. Grevas viliasi, kad 2014-2020 m. laikotarpiu bus realiai plečiamos galimybės atlikti praktinio mokymo dalį  aukšto technologinio lygio sektoriniuose praktinio mokymo centruose, bus investuojama į bendrabučius, planuojamas įmonių darbuotojų, kurie vykdys mokinių praktinį mokymą arba mokys pameistrystės mokymo forma, mokymas.  Daug vilčių siejama su rengiama mokinių mobilumo Lietuvoje programa, sudarančia galimybę mokiniams pasimokyti kitoje mokymo įstaigoje pagal tą pačią mokymo programą, su paskatomis darbdaviams  diegti pameistrystę.

A. Grevas taip pat pateikė apibendrintus moksleivių atsiliepimus apie darbdavius.

Diskusijos dalyviai dalijosi savo įžvalgomis, kaip skatinti pokyčius profesinio mokymo srityje, kas trukdo bendradarbiauti ir kt. „Pakeiskime raginimus iš trečiojo asmens į pirmąjį – ką aš padariau, ką aš galiu nuveikti, ir jau bus rezultatas“, - įsitikinęs Kauno mechanikos mokyklos direktorius dr. Paulius Čepas.

Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas pasiūlė vietoj laidymosi strėlėmis konstruktyviai bendradarbiauti, nes nei verslas, nei profesinis mokymas vienas be kito neišgyvens. 

Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?
Profesinis mokymas ir verslo poreikiai: kaip paskatinti pokyčius?

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
           
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
         

 

 

Mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome.

Luji Pasteras

Renginių kalendorius

‹‹ 2019, Gruodis ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
           
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
         

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

Benjaminas Žemaitis
 

Rūmų stiprybė, autoritetas ir įtaka visuomenėje priklauso nuo pačių narių, jų skaičiaus ir solidarumo.

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;