Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Pasiūlymai partijų programoms Versija spausdinimui

Pasiūlymai partijų programoms

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaudami bendriesiems verslo interesams, suvokdami savo kaip atsakingo valdžios socialinio-ekonominio partnerio vaidmenį, analizuodami Lietuvos konkurencingumui svarbias verslo aplinkos problemas, dalyvaudami teisėkūros procesuose,  politinėms partijoms siūlo 10 programinių nuostatų.

Verslo bendruomenė tikisi, kad 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos atsižvelgs į pateiktus Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pasiūlymus ir įtrauks juos į rengiamas  partijų rinkimines programas.

1.   Dėl žemės reformos užbaigimo

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ne kartą konstatavo, kad žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesas nepagrįstai užsitęsė, vyksta konfliktai tarp valstybinės žemės nuomininkų ir buvusių žemės savininkų, verslas tapo nebaigtos reformos įkaitu.

2012 m. patvirtinta LR Vyriausybės programa numatė užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Tačiau įsipareigojimas liko neįvykdytas.

Siūlome: įsipareigoti užbaigti žemės reformą iki 2018 m. pabaigos.

2.   Dėl valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Kauno m. Verslo taryba nuosekliai  kėlė valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo klausimus, teikė pasiūlymus dėl nepriklausomų valdybų formavimo. Pakeistas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnis tik iš dalies išsprendė problemą, savivaldybėms palikus teisę pačioms spręsti dėl valdybų formavimo ir nepriklausomų narių įtraukimo į savivaldybių įmonių valdybas.

Siūlome: išplėsti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio taikymo normą įpareigojant savivaldybes į savivaldybių įmonių valdybas įtraukti nepriklausomų narių; taikyti normą visoms valstybės įmonėms, nepriklausomai nuo jos dydžio.

3.   Dėl savivaldybių suinteresuotumo skatinti verslą ir investicijas

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai konstatuoja, kad regioninei politikai skiriama nemažai dėmesio, tačiau savivaldybės neturi įrankių ir nesuinteresuotos skatinti kurti naujų darbo vietų, pritraukti investicijų. Jų pajamos nepriklauso nuo to, kiek įsteigta darbo vietų, kiek gyventojų jose dirba, o priklauso nuo to, kiek asmenų deklaruoja gyvenamąją vietą.
Siūlome: keisti Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų  finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus, kad savivaldybės būtų suinteresuotos skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą.

4.   Dėl smulkaus ir vidutinio verslo inkubavimo sistemos

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ne kartą siūlė sukurti vieningą smulkaus ir  vidutinio verslo steigimo ir inkubavimo sistemą, sutelkus po įvairias institucijas ir šaltinius išblaškytas verslo paramos priemones ir lėšas.

Siūlome: sukurti vieningą smulkaus ir vidutinio verslo inkubavimo sistemą, taip pat efektyvią verslo finansavimo sistemą (SVV finansavimo, portfelines garantijas, palūkanų subsidijavimą pradedančiam verslui ir kt.), skatinti alternatyvų SVV finansavimą Lietuvoje  (sutelktinio finansavimo, UAB akcijų viešo platinimo, neviešo UAB vertybinių popierių siūlymo ir kt.).

5.    Dėl nekilnojamojo turto mokesčių

Pastaruoju metu įmonėms išėmus naujas nekilnojamojo turto (NT) vertės pažymas, kuriose NT vertės apskaičiuotos remiantis turto atkūrimo kaštų metodu, paaiškėjo, kad žymiai išaugo inžinerinių statinių mokestinė vertė. Kai kurioms įmonėms inžinerinių statinių vertė išaugo iki 10-20 kartų.

Siūlome: peržiūrėti nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles ir kitus teisės aktus, kurie turi įtakos žymiai padidėjusiems nekilnojamojo turto mokesčiams.

6.   Dėl „Rail Baltica“ plėtros ir įveiklinimo

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai įsitikinę, kad siekiant efektyvaus „Rail Baltica“ įveiklinimo, europinės geležinkelio vėžės infrastruktūros plėtros planus reikia suderinti su visomis suinteresuotomis pusėmis (krovinių siuntėjais, gavėjais ir vežėjais). Kad investicijos atsipirktų, reikia ir toliau plėsti europinės vėžės tinklą Lietuvoje ir  didinti jos išnaudojimo galimybes.

Siūlome: „Rail Baltica“ plėtros planuose numatyti nuvesti atšakas iki svarbių pramoninių rajonų Marijampolėje ir Kaune, įtraukti AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančių privažiuojamų kelių iki pramonės įmonių teritorijų rekonstrukciją.

7.   Dėl Lietuvos konkurencingumo stiprinimo

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą Lietuvos rodikliai gerėja, bet kai kuriais aspektais, ypač Baltijos šalių kontekste, daug kur atsiliekame.

Siūlome: didinti darbo santykių lankstumą (Seime nepriėmus,  iš naujo svarstyti Vyriausybės teiktą Darbo kodekso projektą); mažinti biurokratinę ir mokesčių naštą verslui; didinti įmonių kreditavimo prieinamumą.

8.   Dėl mokesčių sistemos tobulinimo

Mokesčiai yra svarbūs valstybei ne tik kaip biudžeto pajamų šaltinis, bet ir kaip ekonomikos skatinimo priemonė. Didžiuliai darbo jėgos apmokestinimo kaštai yra sunki našta verslui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Dirbant sąžiningai ir mokant mokesčius pradėti verslą ir išsilaikyti labai sunku. Todėl dalis verslo linkę dirbti šešėlyje. Mokesčių sistema turi skatinti verslą  didinti investicijas ir eksportą, kurti naujas darbo vietas, skatinti vidaus vartojimą, dirbti skaidriai.

Siūlome: Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinti 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui; mažinti darbo jėgos mokesčius, tuo būdu skatinant vidaus vartojimą;  per dvejus metus, iki 2019 m., sumažinti standartinį PVM tarifą nuo 21 iki 18 proc. (prieškrizinio lygio); pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą taip, kad PVM būtų mokamas ne nuo išrašytų sąskaitų, o nuo gautų pajamų.

9.   Dėl darbo rinkos problemų

Darbuotojų trūkumas ir jų kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams tampa verslo ir ekonomikos plėtros kliūtimi. Prie to prisideda ir didžiulis emigracijos mastas. Darbo biržos dirba neefektyviai.

Siūlome: baigti švietimo reformą; sukurti kryptingo, kokybiško profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą; skatinti visų lygių profesinio rengimo įstaigas rengti darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus; valstybei vykdyti nuoseklią darbo rinkos ir poreikių stebėseną; efektyvinti darbo biržų veiklą didinant užimtumą; supaprastinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo galimybes.

10.    Dėl Seimo narių ir valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo

1992 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys. Tuo metu mūsų šalyje buvo 3 mln. 703 tūkst. 300 žmonių. Vienam parlamentarui teko atstovauti vidutiniškai 26 281 gyventojui. 2015 m. spalį, Statistikos departamento skaičiavimais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 895 tūkst. 993 gyventojai. Parlamentarų skaičiui nesikeičiant, dabar kiekvienas jų atstovauja vidutiniškai 20 539 žmonėms. Atstovaujamųjų skaičius sumažėjo 5747, arba 22 proc. Be to, mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai turi mažėti valstybės tarnautojų.

Siūlome:  inicijuoti reikalingas Konstitucijos pataisas, siekiant penktadaliu,  iki 101, sumažinti Seimo narių skaičių; proporcingai mažėjančiam gyventojų skaičiui mažinti valstybės tarnautojų skaičių.

11.   Dėl profesinio rengimo

Profesinio mokymo įstatyme  (1997 m.) įtvirtintas socialinės partnerystės principas, nustatytos pareigos ir atsakomybės planuojant, organizuojant, vykdant ir įvertinant profesinio rengimo priemones ir programas. Bendrai pripažinta, jog kokybės laidavimas remiasi skirtingų profesinio rengimo interesų įvertinimu ir derinimu.  

Švietimo ir mokslo ministerija deklaruoja, jog siekia užtikrinto kokybiško ir nešališko asmens įgytų kompetencijų vertinimo, todėl vertinimo procesas atskirtas nuo mokymo. Tačiau pagal ŠMM nustatytą tvarką kompetencijas gali vertinti socialinis partneris arba kitas juridinis asmuo. Tokiu būdu atsirado galimybė profesinio mokymo tiekėjui tapti akredituota kompetencijas vertinančia institucija (išskyrus savo mokinių).

Siūlome: keisti Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus aprašus ir tvarkas, kad mokymo įstaigos nebūtų kompetencijas vertinančiomis institucijomis, o mokymo procesas būtų atskirtas nuo vertinimo plačiąja prasme ir išliktų nepriklausomas asmens kompetencijų vertinimas.

Parengė Audronė Jankuvienė,
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viešųjų ryšių vadovė

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
           
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
         

 

 

Inovacija yra nuostabi vaizduotės ir realybės sankirta. Problema ta, kad daug žmonių turi gerą vaizduotę, tačiau realybės suvokimas jiems sako, kad neįmanoma įgyvendinti to, ką jie įsivaizduoja.

Ronas Johnsonas, „JCPenney“ vadovas

Renginių kalendorius

‹‹ 2019, Gruodis ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
           
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
         

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

„Moterų verslumo ES” projekte supratau, kad visos Europos moterys turi tokias pačias svajones, susiduria su tomis pačiomis problemomis, atranda tuos pačius dalykus.
 

„Moterų verslumo ES” projekte supratau, kad visos Europos moterys turi tokias pačias svajones, susiduria su tomis pačiomis problemomis, atranda tuos pačius dalykus.

Fausta Šeputytė, UAB "Metga" generalinė direktorė

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;