Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / ES ir Kanados laisvosios prekybos (CETA) sutartis: nauda Lietuvos gamintojams ir eksportuotojams Versija spausdinimui

ES ir Kanados laisvosios prekybos (CETA) sutartis: nauda Lietuvos gamintojams ir eksportuotojams

Po septynerių metų derybų ir karštų politinių diskusijų šį rudenį ES ir Kanados lyderiai pasirašė šią sutartį šių metų spalį. Ji dar turės būti ratifikuota ES Parlamente ir ES valstybių-narių parlamentuose. Tačiau jau šį pavasarį bus pradėtos taikyti tos sutarties dalys, kurios numato išimtinę ES kompetenciją.

Keli faktai apie Kanados rinką

  • Kanada yra 12-ta didžiausia ES prekybos partnerė. 
  • Pagal 2016 m. BVP Kanados rinka didesnė nei Rusijos (1,46 ir 1,13 trilijonų USD).
  • 35 milijonų gyventojų rinka.
  • ES – Kanados prekybos apyvarta per metus siekia 60 milijardų eurų.
  • ES į Kanadą daugiausia eksportuoja mašinas, transporto įrangą, chemijos pramonės produktus.
  • Kanados eksporto struktūroje dominuoja nafta, mašinos, elektros įrenginiai, taurieji metalai, orlaiviai, mediena, aliuminis.
  • Įsigaliojus CETA, ES eksportuotojai atsidurs lygiavertėje padėtyje su JAV ir Meksikos gamintojais (Kanada nuo 1994 m. yra NAFTA dalyvė).

CETA nauda Lietuvai

CETA yra išsamus naujos kartos ir vienas ambicingiausių ES turimų prekybos susitarimų, kuris atneš reikšmingą ekonominę naudą tiek ES, tiek Lietuvos eksportuotojams. Lietuva yra atvira ir stipriai nuo užsienio prekybos priklausoma ekonomika, todėl remiame naujų rinkų atvėrimą ir prekybos sąlygų gerinimą Lietuvos kompanijoms. Prieš 2 metus praradus Rusijos rinką, siekiant perorientuoti Lietuvos eksportą, naujų rinkų atvėrimas tapo dar aktualesnis, šis tikslas visada buvo vienas iš Lietuvos vyriausybės ekonominių prioritetų. Šiame kontekste labai remiame CETA susitarimą, nes CETA atvers 35 mln. gyventojų Kanados rinką prekėms, paslaugoms, viešiesiems pirkimams. Lietuva eksportuoja 10 kartų daugiau į Kanadą nei importuoja, o teigiamą prekybos balansą su Kanada išlaikome nuo 2002 m. Tai pat pastebėtina, kad net 99 % eksporto į Kanadą yra lietuviškos kilmės. Dėl skirtingų eksporto struktūrų nenumatomas neigiamas poveikis Lietuvos pramonei. Be to, Kanados gamintojai laikosi aukštų gamybos ir aplinkosauginių standartų, o Kanada yra labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi valstybė, su kuria ES sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Todėl Kanados gamintojai neturės konkurencinio pranašumo prieš Lietuvos gamintojus. Lietuvos eksportuotojai vien iš muitų liberalizavimo galėtų sutaupyti virš 1 mln. eurų muito mokesčio per metus.

2015 m. Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 164,4 mln. eurų (2015 m. LT eksportas į Kanadą išaugo 16 proc.). Pabrėžtina, kad Lietuva turi vieną didžiausių eksportuojančių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) procentą (61 proc. visų LT SVĮ eksportuoja savo prekės į užsienį, t. y. 3 pagal dydį procentas Europoje, ES vidurkis – 33 proc.). Todėl tikimės, kad prekybos sąlygų gerinimas Kanados rinkoje bus naudingas ir Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui. Prognozuojama, kad pradėjus taikyti CETA, dvišalė ES – Kanados prekyba prekėmis ir paslaugomis išaugs iki 25 proc., o ES eksportuotojai sutaupys apie 0,5 mlrd. eurų muito mokesčių per metus.

Nuo CETA įsigaliojimo bus naikinama 99 proc. muitų, kas iš karto pagerins sąlygas Lietuvos eksportuotojams konkuruoti Kanados rinkoje. Tarp jau eksportuojamų į Kanadą produktų, daugiausia naudos turėtų gauti tekstilės ir aprangos, baldų eksportuotojai, kurių nemaža dalis Lietuvoje yra smulkios ir vidutinės įmonės. CETA sudarys galimybes plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą į Kanadą. Su CETA atsivers Kanados paslaugų rinka.

Susitarimas nenumato nieko, kas keltų grėsmę ES taikomam aplinkos, visuomenės sveikatos ar vartotojų apsaugos lygiui. CETA aiškiai patvirtina, kad ES išlaiko teisę nusistatyti tokius standartus, kokie yra reikalingi. Tai reiškia, kad ES galiojantys standartai nebus keičiami, o tų standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į ES rinką.

CETA laikinas taikymas

ES veikimo sutartis numato galimybę po sutarties pasirašymo ir Europos Parlamento pritarimo taikyti ES kompetencijai priklausančias nuostatas. Nuo Lisabonos sutarties pasirašymo ES prekybos politika didžiąja dalimi yra ES kompetencijoje, todėl sutarties nuostatoms, kurios patenka į išimtinę ES kompetenciją, užtenka EP pritarimo, kad sutartis būtų pradėta laikinai taikyti. Pabrėžtina, kad Lietuva remia kuo greitesnį CETA laikiną taikymą, kadangi tai leis greičiau pasinaudoti sutarties nauda. Būtent tos nuostatos, kurios atneš didžiausią ekonominę naudą ir bus laikinai taikomos (pvz. nuostatos, susijusios su tarifų liberalizavimu, prekybos barjerų panaikinimu, paslaugų rinkos atvėrimu, viešųjų pirkimų sritimi ir kt.). Tikimės, kad sutarties laikinas taikymas įsigalios 2017 m. pirmoje pusėje.

Pozicijų prekybos politikos klausimais koordinavimas Lietuvoje

Lietuvoje už užsienio prekybos politikos formavimą ir atstovavimą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. URM rengia Lietuvos pozicijų dėl ES prekybinių derybų projektus, kuriuos derina su visomis atsakingomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad naujos kartos prekybos susitarimai apima ne tik prekybos prekėmis klausimus, bet gerokai platesnį kontekstą, į koordinavimosi ir derinimosi procesą yra įtraukiama visa eilė Lietuvos institucijų (žemės ūkio, ūkio, energetikos, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, finansų etc. ministerijos; Standartizacijos, muitinės departamentai, viešųjų pirkimų tarnybą, konkurencijos taryba ir t. t.). Be to, URM nuolat palaiko ryšius ir koordinuojasi su LRS Užsienio reikalų ir ekonomikos komitetais. URM savo pozicijas prekybos klausimais tvirtina tarpinstitucinės ES išorinių ekonominių santykių darbo grupės susitikimuose (dalyvauja visų susijusių institucijų atstovai), prieš Užsienio reikalų tarybas prekybos klausimais Lietuvos pozicijos tvirtinamos LR Vyriausybės ES komisijoje, LRS Užsienio reikalų komitete.

Reklama dešinėje 5 pozicija

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Š Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 

 

 

Pagalvok bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas.

Marija Ebner-Ešenbach

Renginių kalendorius

‹‹ 2019, Lapkritis ››
Pirm Antr Treč Ketv Penk Šešt Sekm
       
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 

Baneriai I pozicija kairėje

Nario žodis

Esant versle reikia uždirbti ir protingai išleisti, valdžioje – tik protingai išleisti.
 

Esant versle reikia uždirbti ir protingai išleisti, valdžioje – tik protingai išleisti.

Alfonsas Meškauskas, UAB „Baldai Jums” generalinis direktorius

Rūmų žinios, 2018-06-29, Nr. 627

nr 627.pdf 1,22 MB ;