Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai

Asociacija "Šviesuva" skelbia gegužės mėnesio renginių programą. Joje - susitikimas su VDU profesoriumi, istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi, akademiko Jurgio Brėdikio knygos "Kitokiu žvilgsniu" sutiktuvės, dokumentinio filmo „Vienas per Atlantą prieš 75 metus“ pristatymas.

Išsamiau renginiai nuolat pristatomi rubrikoje "Nariai informuoja ".

Jeigu bandytume apibrėžti, kas yra dizainas, ko gero prireiktų ne vieno įrankio. Tarpdiscipliniškumas mene, moksle ir inovacijose šiandien matomas didžiausiame dizaino festivalyje Lietuvoje – „Dizaino savaitė 2015”. Gegužės 4 – 10 dienomis penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Telšiuose architektai, dizaineriai, gamintojai, bendradarbiaujant su akademine bendruomene kvies į renginius, parodas, kūrybines dirbtuves, koncertus.

Balandžio 27 d. įvyko visuotinis Kauno verslo moterų tinklo narių susirinkimas.  Kauno branduolio vadovė Fausta Puzanovienė (UAB „Metga“ generalinė direktorė), tinklui vadovavusi nuo 2008 m., nusprendė lyderės vairą perleisti į kitas rankas.  F. Puzanovienė pasidžiaugė aktyvia tinklo veikla ir nuveiktais darbais bei naujų polėkių ir idėjų palinkėjo naujai pirmininkei,  ilgametei tinklo narei, UAB „Linolitas“ įmonės direktorei Saulei Motiejūnienei. 

Pastarosiomis dienomis gautos tarptautinių ekspertų išvados, pagal kurias Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai ir mokslo centrai priskiriami šalies universitetų ir mokslo institutų  lyderiams savo mokslo srityse.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvos įmonės, vidaus rinkoje tiekiančios pakuotus produktus, turės pildyti deklaracijas, ar pakuotė atitinka Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Naujai įsigaliojantys reikalavimai, praktiniai įgyvendinimo aspektai bus pristatyti per Ūkio ministerijoje vyksiantį seminarą visiems suinteresuotiems asmenims š. m. balandžio 28 d.

Ar verta pačiam kurti verslą? Ar verta žmones sudominti verslu, jo kūrimu ir plėtojimu, padrąsinti imtis iniciatyvos ir pradėti savo verslą? O gal verčiau dirbti ir nesiblaškyti?

Plačiau apie tai

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

Gerbiamieji, organizuodami iškilmingą visos Lietuvos verslo bendruomenės renginį – 90 metų jubiliejaus minėjimą, siekiame renginį padaryti išskirtinį ir įsimintiną visiems dalyviams. Stengiamės parengti įdomią programą, pakviesti garbingų svečių ir užtikrinti kokybišką ir sklandžią renginio eigą. Norėdami, kad šventė būtų maloni ir paliktų tik geriausius prisiminimus, prašome Jūsų prisidėti prie renginio įgyvendinimo.

Rūmų tarybos posėdyje buvo aptarta tarybos nario Vyto Čičelio iškelta vartojimo, arba greitųjų kreditų problema, kuri jau darosi svarbi ir darbdaviams dėl kelių priežasčių. Pirma, teismo anstoliai  per darbdavius ieško prasiskolinusių asmenų ir siunčia  jiems įteikimo dokumentus; antra, prasiskolinę žmonės prašo dirbti nelegaliai, nes dirbant legaliai iš jų išieškomos didžiulės sumos , t.y. jie nori trauktis į darbo rinkos šešėlį; trečia, socialiai atsakingi darbdaviai (UAB „SDG“, UAB „Liuks“ ir kt.) prisiima naštą, gelbėdami savo darbuotojus iš sunkios situacijos, perfinansuodami jų paskolas. Be to, prasiskolinę žmonės emigruoja, tikėdamiesi pabėgti nuo antstolių.

Rengiamo Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo (projekto NR. XIIIP-558) nuostatos dėl privalomos dokumentacijos lietuvių kalba paliestų eksportuojančias įmones. Importuotojams taptų sunkiau ir brangiau importuoti prekes, nes jiems reikės pasirūpinti nauju prekių ir paslaugų aprašymu bei dokumentacijos parengimu, įmones. Kils kliūčių užsienio investuotojams, kurie negalės steigti užsienio kapitalo įmonių pavadinimais, susijusiais su tiekiamomis prekėmis ar paslaugomis. O reikalavimas prie prekės ženklo nurodyti bendrinį parduodamų prekių ar teikiamos paslaugos pavadinimą lietuvių kalba praktiškai palies kiekvieną prekybos centrą, paslaugų įmonę, degalinę, netgi kai kuriuos spaudos kioskus.